Panevėžyje, virš J. Miltinio dramos teatro iškilo kone didžiausia Lietuvos valstybės vėliava šalyje. Pirmą kartą virš teatro Trispalvė iškilo dar 1988 metais, o minint šios gražios progos 30-metį, 4×6,8 metro dydžio ir net 4 kilogramų vėliava buvo iškelta ant teatro stogo.
Į naujienų portalo JP redakciją skambinęs panevėžietis nustebo sužinojęs, kiek miesto savivaldybė sumokėjo už šią vėliavą. Beveik 25 tūkst. eurų buvo skirta iš miesto biudžeto vėliavos rekordininkės įrengimui ant teatro stogo.
Darbas rimtas ir sudėtingas
Trispalvę sudėtingomis konstrukcijomis ant J. Miltinio teatro stogo pritvirtino konkursą laimėjusi įmonė „Bėruva“.
Vėliavos iškėlimo darbus atlikęs „Bėruvos“ darbų ir projektų vadovas Giedrius Dieninis nebuvo kalbus.
„Jei būtumėte matę projektą, klausimų nekiltų. Projektas labai rimtas ir sudėtingas. Visas sudėtingumas – metalo konstrukcijose. Lietuvoje yra tik dvi vietos, kuriose gaminamos tokio dydžio ir sudėtingumo konstrukcijos. Ji rimta ir tvirta – metalinė karštai cinkuota. Komentuoti, kai žmonės nemato projekto, labai sudėtinga. Tvirtinimo konstrukciją užkelti ant stogo teko su kranais, o kur dar tvirtinimo darbai. Kaina nėra jau tokia didelė, žinant visas projekto subtilybes“, – aiškino G. Dieninis ir pridūrė:
„Buvo skelbtas konkursas, kurį laimėjome ir jį įvykdėme. Darbus atlikome taip, kad net ir stipriausias vėjas teatro stogo nenukels.“
Įvertino visas aplinkybes
Kur kas kalbesnis buvo Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis dizaino specialistas Arvydas Narkevičius.
„Didžiulė vėliava iškelta aukštai – ant teatro stogo. Ten vėjai siaučia ne tokie kaip žemai. Reikia įvertinti visas apkrovas, kurios veiks vėliavą. Eiliniam žmogui atrodo, kad reikėjo tik įbesti vėliava ir tiek. Bet juk reikia taip įbesti, kad vėliava stovėtų patikimai ir garantuotai. Visos vėliavos laikymo konstrukcijos nesimato, o ji sudėtinga. Antra vertus, konkursas buvo skelbtas ir ne visi dalyviai sutiko įvykdyti sudėtingą projektą – dalis tiesiog atsisakė dalyvauti pamatę, kokią vėliavos tvirtinimo konstrukciją būtina įrengti“, – aiškino dizaineris.
Brangi konstrukcija
Pasak A. Narkevičiaus, vėliavos statytojai turėjo garantuoti, kad vėliavos konstrukcija stovės tvirtai ir kilus vėjui nenukels teatro stogo.
„Vėliava iškelta aukštai, todėl vėjo apkrovos irgi didžiulės. Prieš tai buvo standartinė vėliava ir ypatingų tvirtinimo konstrukcijų nereikėjo, o dabartinė – kitokia ir reikalavimai ypatingi. Skaičiavimai atlikti ne tik dėl vėjo apkrovų, bet ir dėl kitų dalykų. Juk ateina žiema. Vėliavą veiks ne tik vėjas, bet ir lietus bei sniegas. Įvertinti visi poveikiai. Pati vėliava kainavo nedaug – apie 400 eurų, stiebo kaina taip pat nedidelė“, – teigė Savivaldybės dizaineris ir sakė, kad brangiausiai ir kainavo vėliavos tvirtinimo konstrukcija ir jos įrengimas ant teatro stogo:
„Tam reikėjo ir specialią techniką išsinuomoti, kad būtų galima konstrukciją užkelti ir pritvirtinti. Teko ir teatro stogą ardyti, pjauti apšiltinimą, pritvirtinti konstrukciją, o paskui viską sugrąžinti atgal kaip buvo. Darbas buvo sudėtingas, bet žmonės mato galutinį variantą ir neįsivaizduoja, kokie buvo vėliavos konstravimo darbai. Kita vertus, vos pakilus didesniam vėjui drebame, kad tik konstrukcija atlaikytų. Net galvojama, jei siaus vėtros, galbūt vėliavą reikės nuleisti. Visokių pasvarstymų yra.“