Iki 21-ojo amžiaus pabaigos Žemės klimatas gali pašiltėti 4 laipsniais pagal Celsijų, kas gerokai viršytų temperatūros ribas, kurios nustatytos po Paryžiaus susitarimo.
Nors Paryžiaus susitarimu siekiama išvengti temperatūros kilimo virš 2 laipsnių, nauja mokslinė analizė rodo, kad per artimiausius 50-80 metų, jeigu mes neapribosime emisijų, tą skaičių šiltėjimas gali viršyti dvigubai.
Ekspertai perspėja, kad toks temperatūra šoktelėjimas visame pasaulyje galėtų paskatinti pragaištingus orų kataklizmus, nuo ekstremalaus karščio iki sausrų bei katastrofinių potvynių.
Naujasis mokslinis tyrimas, publikuotas žurnale „Advances ir Atmospheric Sciences“, analizuoja scenarijų, kurio atveju pasaulis nesumažina dujų emisijų, rašo dailymail.co.uk.
Mokslininkai palygo 39 eksperimentinius klimato modelius.
Modeliai projektuoja 4 laipsnių kilimą laikotarpyje tarp 2064 ir 2095 metų.
„Daugybė rekordus laužančių karščio atvejų, didžiuliai potvyniai ir ekstremalios sausros įvyktų jeigu globalinis šilimas viršytų 4°C lygį, lyginant jį su priešindustriniu periodu,“ – sakė Dabang Jiang, vyresnysis tyrėjas iš Atmosferinės fizikos instituto Kinijos Mokslų akademijoje. „Temperatūros augimas keltų didelę grėsmę ekosistemoms, žmonių sistemoms ir susijusioms bendruomenėms bei ekonomikoms.“
Anot mokslininkų, sausumos plotai susidurtų su didesniu metiniu ir sezoniniu šiltėjimu, negu regionai virš vandenynų. Didžiausią poveikį pajustų Arktis, kurioje būtų fiksuoti didžiausi temperatūrų svyravimai. Tyrėjų teigimu, tai taip pat padidintų kritulių kiekį Arktyje ir Ramiajame vandenyne.
Nors panašus poveikis prognozuojamas ir ties 1,5 ar 2 laipsnių kilimu, visgi pasekmės būtų gerokai sudėtingesnės esant 4 laipsnių šiltėjimo lygiui.