Prieš 35 metus, 1990 metų kovo 28 dieną, fizikos mokytojas Raimondas Dambrauskas buvo paskirtas Juozo Balčikonio gimnazijos direktoriumi.
Per 35 metus R. Dambrauskas nuveikė nemažai darbų. Vienas jų – labai svarbus gimnazijai – jo vadovaujama J. Balčikonio vidurinė mokykla, pirmoji Lietuvoje, 1992 metais gavo, gimnazijos statusą.
Išrinko mokytojai
Vienos geriausių šalyje gimnazijos direktorius juokauja, kad negalėtų teigti, jog 35 metai buvo ilga, kaip šimtmečio diena.
„Prisimenu, kaip dalyvavau konkurse ir buvau paskirtas direktoriumi. Prieš tapdamas vadovu, neapžiūrėjau gimnazijos patalpų. Buvo šiokia tokia lengva avantiūra. Padaviau prašymą, bet, kas įdomu, direktoriumi išrinko mokytojai. Jie balsavo už mane. Tik po to, tuometinis Švietimo skyriaus vedėjas Stasys Jurgaitis, pasirašė įsakymą. Kadangi prieš 35 metus buvau pakankamai jaunas, mokytojai pasirinko mane“, – prisiminė R. Dambrauskas, kaip tapo J. Balčikonio gimnazijos direktoriumi.
Ilgiau gyvena su mokykla
Direktorius neslepia, kad 35 metai prabėgo labai greitai.
„Šiandien kaip tik susimąsčiau apie tuos 35 metus. Ilgiau gyvenau su mokykla, nei be jos. Per tuos metus visko buvo: ir džiaugsmų, ir rūpesčių. Smulkmenas prisiminti sunku, bet per tą laikotarpį išleistos 224 klasės ir beveik 2 800 mokinių. Tiek atestatų įteikta, o apie 540 gimnazistų atestatus gavo su pagyrimu. Gerai pamenu, kokie buvo pirmieji kompiuteriai. Rašiau laišką Amerikos lietuvių bendruomenei, ar galėtų padovanoti gimnazijai nešiojamus kompiuterius. Kai juos vis dėlto gavome, į gimnaziją ėjo delegacijos apžiūrėti. Turėjome užgrotuoti visus langus, nes kompiuteriai buvo – didžiulė vertybė“, – dalijosi prisiminimais R. Dambrauskas.
Iškėlė pradines klases
Dar R. Dambrauskas prisimena reformą, kai reikėjo iš gimnazijos iškelti visas pradines klases.
„Iškeltos buvo ne tik pradinės klasės, bet ir baldai, ir mokytojai, ir knygos. Pradinės klasės iškeltos į Ukmergės gatvę, kur dabar yra Pradinė mokykla. Atsilaisvinus gimnazijoje patalpoms, pradėjome komplektuoti penktąsias gimnazijos klases ir auginti švietimo įstaigą“, – pasakoja J. Balčikonio gimnazijos direktorius ir sako, kad labai gerai prisimena tuos laikus, kai Panevėžį vadino mažąja Čikaga.
Gimnazija unikalioje vietoje
„Visiems sakydavau, kad gimnazija buvo labai unikalioje vietoje. Iš vienos pusės prokuratūra, iš kitos – moterų kalėjimas, netoli Švietimo skyrius ir kažkada veikė Venerinių ligų dispanseris. Toks gimnazijos pristatymas prajuokindavo. Ir dabar yra likusi prokuratūra ir kalėjimas, bet netoli atsirado „Stasys Museum“, kavinė „Kavalierius“, šalia Švietimo centras. Su kalėjimu draugystė labai ribota, bet pamenu vieną įvykį, kai vyras fejerverkais sveikino kalėjime kalinčią draugę. Tai po to sveikinimo, mokyklos stadionas buvo pilnas šiukšlių“, – mena įvairius įvykius R. Dambrauskas.
Perlaidojo vokiečių karių palaikus
Anot J. Balčikonio gimnazijos vadovo, įsimintinas įvykis, kai 2004–2012 metais inicijuotas 1-ojo pasaulinio karo vokiečių karių palaikų perlaidojimas.
„Juk negerai, kad gimnazistai sportuodavo ant palaidotų karių. Po truputį, po truputį vokiečių karių palaikai buvo iškasti, ekshumuoti ir perlaidoti Klaipėdos kapinėse. Po perlaidojimo, gimnazijoje įrengtas šiuolaikiškas sporto aikštynas. Beje, gimnazijoje inicijuotos naujos tradicijos: dainų ir teatrų festivaliai, šokių vakaras „Sidabrinė naktis“, chorų šventės, įkurtas lengvosios muzikos orkestras, įamžinti žymūs žmonės, susiję su gimnazija“, – darbus galima skaičiuoti ir skaičiuoti kalbėjo R. Dambrauskas ir teigė, kad labai laukia prasidėsiančio gimnazijos remonto, o jis planuojamas dar šiemet.
Diktatoriumi nesijaučia
R. Dambrauskas nesijaučia esąs diktatorius, nors gimnazijai vadovauja jau 35 metus.
„Ką reiškia diktatorius, ar ne diktatorius. Reikėtų paklausti mokytojų ir gimnazistų, kaip yra. Tačiau nesijaučiu diktatoriumi, nes kabineto durys visiems atviros. Labai didžiuojuosi brandžiu mokytoju kolektyvu, tačiau įžvelgiu negerą tendenciją, jog po 3–5 metų neliks kai kurių dalykų mokytojų – nesirenka šios specialybės. Todėl gali ateiti į mokyklas kitos technologijos – dirbtinis intelektas, o gal vienas mokytojas dirbs nuotoliu ir dėstys visoms Panevėžio švietimo įstaigoms“, – žvelgė su nerimu į ateitį direktorius, bet sakė, kad 35 darbo metais – patenkintas ir per juos nieko blogo nepadarė.
Atsiliepia tik gerais žodžiais
J. Balčikonio gimnazijos gimnazistas ir moksleivių prezidentas Vilius tik gerais žodžiais atsiliepė apie R. Dambrauską.
„Nuo 9 klasės pastebėjau direktorių ir tai, ką pamačiau – patiko. Turi humoro gyslelę. Pamenu stebuklingą direktoriui skaičių – 3. Prieš kiekvieną šventę, R. Dambrauskas pateikia pavyzdžius su šiuo skaičiumi. Manau, kad direktorius puikiai atlieka savo pareigas ir yra kupinas idėjų bei naujovių“, – teigė jaunuolis, o panašiai kalbėjo ir kitas gimnazistas Martynas.
„Gimnazijoje mokausi antrus metus ir pastebėjau, kad direktorius įdomus žmogus. Labai iškalbus ir kupinas humoro. Labai atsakingas, todėl ir gimnazistai elgiasi atsakingai. Be to, jam labai svarbus mokyklos vardas. Labai padeda mums – moksleiviams, bet jaučiamas laisvumas. Laisvę suteikia ir moksleiviams – leidžia užsiimti toje sferoje, kurioje geriausiai sekasi. Pas direktorių užeiti nebaisu – jis malonus žmogus ir su juo įdomu pasikalbėti“, – aiškino gimnazistas.
