13.9 C
Panevėžys
Sekmadienis, 26 gegužės, 2024

2023 metų apibendrinimas: pramonė ir prekyba smuko, bet atlyginimai ir gyventojų lūkesčiai didėjo

AutoriusELTAFotoFREEPIK.COM

Apžvelgiant praėjusių metų rezultatus stebimas pramonės produkcijos apimties bei mažmeninės ir tarptautinės prekybos prekėmis mažėjimas. Tuo metu laisvų darbo vietų skaičius išliko nepakitęs, o vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didėjo. Metų pabaigoje gyventojai geriau nei prieš metus vertino savo namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. ir gerokai optimistiškiau žvelgė į ateitį, antradienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.

BVP mažėjo dėl pramonės sektoriaus įmonių veiklos rezultatų

2023 m. BVP, išankstiniais vertinimais, sudarė 72,1 mlrd. Eur to meto kainomis. Palyginti su 2022 m., realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,3 proc.

Didžiausią neigiamą įtaką BVP metiniam pokyčiui turėjo pramonės sektoriaus įmonių veiklos rezultatai.

Pramonės produkcijos parduota mažiau nei 2022 m.

2023 m. visos pramonės produkcijos vertė sudarė 35 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su 2022 m., sumažėjo 5,2 proc. palyginamosiomis kainomis, kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos produkcija – 3,8 proc.

Per metus labiausiai sumažėjo medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, – 23,6 proc., chemikalų ir chemijos produktų – 15,5 proc., baldų – 14,9 proc., gamybos produkcija.

2023 m. labiausiai augo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų – 26,1 proc., elektros įrangos – 24,7 proc., variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių – 19,1 proc., gamybos produkcija.

Pramonės produkcijos kainos sumažėjo

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2023 m. gruodį, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 7,9 proc. Tokį kainų pokytį labiausiai lėmė sumažėjusios chemikalų ir chemijos produktų (22,5 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (16,2 proc.) kainos. Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per praėjusius metus sumažėjo 8,9 proc., ne Lietuvos rinkoje – 7 proc. Neįskaitant rafinuotų naftos produktų, visos parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 7,2 proc., Lietuvos rinkoje – 8,1 proc., ne Lietuvos rinkoje – 6,3 proc. Euro ir ne euro zonos rinkose parduotos pramonės produkcijos kainos per metus sumažėjo po 7 proc.

Mažėjo ir prekių eksportas, ir importas

Remiantis išankstiniais duomenimis, 2023 m. prekių eksportas sudarė 39,7 mlrd. Eur, importas – 45,4 mlrd. Eur. Palyginti su 2022 m., eksportas sumažėjo 10,5 proc., importas – 13,6 proc. Tarptautinės prekybos prekėmis deficitas sudarė 5,7 mlrd. Eur.

2023 m. sausį–lapkritį Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją. Palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportuotų prekių į ES valstybes vertė sumažėjo 14 proc. ir sudarė 60,3 proc. bendro Lietuvos eksporto.

2023 m. sausį–lapkritį iš Lietuvos daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,7 proc.).

Mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių apyvarta sumažėjo

Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta 2023 m. sudarė 18,6 mlrd. Eur ir, palyginti su 2022 m., sumažėjo 1,2 proc. palyginamosiomis kainomis.

Per metus mažmeninė prekyba maisto prekėmis sumažėjo 3,9 proc., ne maisto prekėmis – 0,6 proc., o automobilių degalų mažmeninė prekyba padidėjo 1,4 proc.

Krovinių vežimo apyvarta padidėjo

Visų transporto rūšių krovinių vežimo apyvarta 2023 m. padidėjo 13,9 proc., krovinių vežimas – 13,2 proc. Bendroje krovinių vežimo apyvartoje didžiąją dalį užima kelių (91 proc.) ir geležinkelių transporto apyvarta (9 proc.).

Kelių transporto vežimo apyvarta padidėjo 17,8 proc., krovinių vežimas – 22,9 proc., o geležinkelių transporto krovinių apyvarta sumažėjo – 14,5 proc., krovinių vežimas – 12,1 proc.

Atlikta daugiau statybos darbų

Išankstiniais duomenimis, statybos įmonės šalyje 2023 m. atliko darbų už 5,5 mlrd. Eur, tai 13,1 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2022 m. Labiausiai augo inžinerinių statinių statybos darbų apimtis, jų atlikta 28,5 proc. daugiau, o pastatų statybos darbų – 1,4 proc.

2023 m. inžinerinių statinių statybos darbų dalis sudarė 46,7 proc. visų šalyje atliktų darbų, negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų statybos darbų dalys sudarė atitinkamai 33,8 ir 19,5 proc.

Mažėjo žemės ūkio produkcijos vertė ir supirkimo kainos

Žemės ūkio produkcijos vertė to meto kainomis praėjusiais metais sumažėjo 3,1 proc. Augalininkystės produkcijos vertė sumažėjo 5,2 proc., gyvulininkystės produktų – didėjo 1,3 proc.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2023 m., palyginti su 2022 m., sumažėjo 18,9 proc. Augalininkystės produktų supirkimo kainos sumažėjo 24,4 proc., gyvulininkystės produktų supirkimo kainos –9,8 proc. Labiausiai smuko rapsų, ankštinių augalų, javų (atitinkamai 31,2, 30,4 ir 26,7 proc.), iš gyvulininkystės produktų – pieno (28,3 proc.), galvijų (5,2 proc.) supirkimo kainos.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimas sulėtėjo

Po dvejų metų, kai vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėjo dviženkliais skaičiais, 2023 m. Lietuvoje metinė (2023 m. gruodį, palyginti su 2022 m. gruodžiu) infliacija sudarė 1,2 proc. 2023 m. bendrą metinį kainų pokytį daugiausia lėmė su sveikatos priežiūra susijusių prekių ir paslaugų – 9,4 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų teikiamų paslaugų – 7,7 proc., įvairių prekių ir paslaugų – 6,7 proc., alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių – 6,1 proc., kainų padidėjimas. Metiniam kainų pokyčiui įtaką darė ir būsto, vandens, elektros ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas (10 proc.). 2023 m. užfiksuotas beveik visų energetinių prekių kainų mažėjimas – elektros energijos kainos sumažėjo 27,7 proc., kietojo kuro – 23,5 proc., šilumos energijos – 19,9 proc., suskystintų dujų maistui gaminti – 17,3 proc., skystojo kuro – 12,2 proc., dyzelinių degalų – 11,1 proc., suskystintų automobilinių dujų – 11 proc., benzino – 4,8 proc. Tik gamtinių dujų kainos pakilo 14,2 proc.

Per 2023 m. vartojimo prekių kainos sumažėjo 1 proc., bet paslaugų kainos padidėjo – 6,7 proc. Paslaugų kainų didėjimo tendencija matoma nuo 2011 m.

Bedarbių skaičius padidėjo

2023 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 28,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – tai beveik tiek pat, kiek ir 2023 m. antrąjį ketvirtį.

Laisvų darbo vietų lygis šalyje sudarė 2 proc. – tai tiek pat, kiek ir antrąjį 2023 m. ketvirtį.

Daugiausia laisvų darbo vietų 2023 m. trečiąjį ketvirtį buvo transporto ir saugojimo įmonėse – 19,8 proc. visų laisvų darbo vietų, pramonės – 16,5 proc., viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonėse – 14,2 proc.

2023 m. nedarbo lygis šalyje buvo 6,8 proc., arba 0,9 procentinio punkto, didesnis nei 2022 m.

Vidutinis darbo užmokestis padidėjo

Išankstiniais duomenimis, 2023 m. vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, palyginti su 2022 m., padidėjo 12,6 proc., arba 225 Eur, ir sudarė 2 014 Eur.

Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis ir kitos priežastys.

Minimalioji mėnesinė alga – didžiausia Baltijos šalyse

2023 m. minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje augo 15 proc., Estijoje – 10,9 proc., Latvijoje 24 proc.

Minimalioji mėnesinė alga 2023 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvoje sudarė 41,9 proc., Estijoje ir Latvijoje – 40 proc. vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio.

Išankstiniais vertinimais, 2023 m. spalį ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo 762 Eur ir mažiau, kiti 25 proc. darbuotojų gavo nuo 762 iki 1 005 Eur, kitas ketvirtadalis darbuotojų uždirbo nuo 1 005 iki 1 410 Eur ir likęs ketvirtadalis – daugiau nei 1 410 Eur, atskaičius mokesčius.

Gyventojų skaičius padidėjo

2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 886,5 tūkst. nuolatinių gyventojų – 29 tūkst. (1 proc.) daugiau negu prieš metus. 2023 m. mirė 35,7 tūkst. žmonių, tai 7,2 tūkst. (16,7 proc.) mažiau negu 2022 m.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Pramonės produkcijos vertė balandį padidėjo 4 proc.

confident-noyce

Lietuvos pramonės produkcijos kainos balandį išliko tokios pačios

confident-noyce

EIMIN: pramoninių teritorijų plėtrai numatytas 13,4 mln. eurų finansavimas

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau