2021-ųjų kalendorius: kiek papildomų laisvadienių ir ilgųjų savaitgalių turėsime šiemet

AutoriusGabrielė Sagaitytė (LRT.lt)FotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS

Šiemet net 4 dienų ilgąjį savaitgalį turėsime ne gruodį, o spalį ir lapkritį. Kadangi Mirusiųjų atminimo diena, arba Vėlinės, minima lapkričio 2-ąją, bus antradienį, o lapkričio 1-oji, Visų Šventųjų diena, pirmadienį, džiaugsimės net 4 dienų ilguoju savaitgaliu. Gruodį laukia trijų dienų savaitgalis, nes abi Kalėdų dienos bus savaitgalį, o ilgojo savaitgalio per Naujuosius neturėsime.

Be jau praėjusio Naujųjų metų savaitgalio, ilguoju savaitgaliu, kaip ir įprasta, džiaugsimės per Velykas, kurios šiemet bus balandžio 4–5 dienomis (sekmadienį ir pirmadienį).

Kaip jau minėta, ypač ilgas laukia paskutinis spalio savaitgalis, kai ilsėsimės spalio 30–31 dienomis ir lapkričio 1–2 dienomis. Anksčiau ne darbo diena buvo laikoma tik lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena, tačiau 2020 metais pirmą kartą ilsėjomės ir šią dieną.

Lapkričio 2-osios laisvadienio likimas kabo ant plauko – Seime atsirado įvairių siūlymų vieną poilsio dieną kompensuoti kitomis.

Dar 2019 metais pasigirdo siūlymų lapkričio 2-ąją įteisinti kaip ne darbo dieną. Galiausiai Seimas balsų dauguma patvirtino šią Darbo kodekso pataisą, numatančią, kad lapkričio 2-oji – Vėlinės – būtų įtraukta į oficialių šventinių dienų sąrašą. Už tai balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 24 parlamentarai.

„2006 metais Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų sulaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė.

Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į ne darbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – tąkart kalbėjo pasiūlymo sumanytojai.

Ne darbo diena atsieina apie 50 mln. eurų

Įvertinę, kad viena ne darbo diena valstybei kainuoja maždaug 50 mln. eurų, parlamentarai siūlė iš šventinių dienų sąrašo vieną dieną išbraukti. Pavyzdžiui, nors buvo nuspręsta lapkričio 2-ąją įtraukti į šventinių dienų sąrašą, iš šio sąrašo buvo siūloma išbraukti gegužės 1-ąją, Tarptautinę darbo dieną.

Pasiūlymo autorius Seimo narys Darbo partijos atstovas Petras Čimbaras teigė, kad viena iš priežasčių, paskatinusių teikti tokią Darbo kodekso pataisą, buvo tai, kad Lietuva šiuo metu yra viena iš lyderių Europos Sąjungoje (ES) pagal šventinių dienų skaičių.

Tąkart kategoriškai prieš gegužės 1-osios išbraukimą iš šventinių dienų sąrašo pasisakė profesinės sąjungos. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė teigė, kad tokios iniciatyvos apskritai kelia nuostabą.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Seimo pirmininkė: reikėtų diskutuoti dėl sausio 13-osios kaip laisvos dienos

confident-noyce

Fejerverkai: kaip šventinis reginys veikia aplinkos orą?

confident-noyce

Astrologė V. Budraitytė patarė, ką patiekti ir kaip papuošti šventinį stalą

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau