2021-ieji buvo penktieji pagal karštumą Žemės metai

AutoriusGISMETEO.LTFotoPIXABAY.COM

Europos mokslininkai skelbia, kad praėję metai buvo penktieji karščiausi Žemės metai per visą stebėjimų istoriją.

Tačiau faktas, kad pasaulinio masto vidutinė temperatūra nepasiekė naujo rekordo nėra pretekstas liautis nerimavus dėl mūsų planetą apėmusio globalaus šiltėjimo, teigia jie.

Praėjusiais metais tiek Jungtinės Amerikos Valstijos, tiek Europa išgyveno savo karščiausias vasaras stebėjimų istorijoje. Dėl aukštesnės temperatūros aplink Arktį pirmą kartą lijo įprastai šaltoje Grenlandijos ledyno viršūnėje. Taip pat septyni karščiausi metai stebėjimų istorijoje akivaizdžiai buvo paskutinieji septyneri metai.

2021 metų įvykiai „yra ryškus priminimas, kad reikia keisti savo gyvenimo būdus, imtis ryžtingų ir veiksmingų žingsnių kuriant tvarią visuomenę ir stengtis sumažinti grynąsias anglies dvideginio emisijas,“ – sakė Carlo Buontempo „Copernicus“ Klimato kaitos tarnybos, Europos sąjungos programos, atlikusios paskelbtą analizę, direktorius.

Vidutinė pasaulinė temperatūra praėjusiais metais buvo nuo 1,1 iki 1,2 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei ji buvo prieš industrializaciją, privedusią iki to, kad žmonija į orą ėmė pumpuoti milžiniškus anglies dioksido kiekius.

Šie metai buvo penktieji šilčiausi. Karščiausi metai istorijoje yra 2016 ir 2020.

„Copernicus“ temperatūrų stebėjimai prasidėjo 1950 metais, tačiau savo analizėse grupė apjungia juos su kitais įrašais, apimančiais maždaug dar vieną ankstesnį šimtmetį.

Pastovus šiltėjimas atitinka mokslininkų konsensusą, kad kylantys šiltnamio efektą sukeliančių dujų lygiai atmosferoje sukelia ilgalaikius pokyčius globaliame klimate.

„Copernicus“ skelbia, kad jų preliminari palydovinių matavimų analizė rodo, kad karštį sulaikančių dujų koncentracijos praėjusiais metais toliau augo, o prie to prisidėjo 1850 megatonos anglies emisijų, kilusių iš pasauliniu mastu liepsnojusių miškų gaisrų.

Atrodo, kad anglies dioksido kiekio padidėjimo greitis buvo šiek tiek mažesnis nei prieš keletą metų, nustatyta „Copernicus“ analizėje.

Vis dėlto, metano, kurios yra antrosios pagal paplitimą šiltnamio efektą sukeliančios dujos, koncentracijos augo sparčiausiu per du dešimtmečius tempu ir „Copernicus“ mokslininkai teigia vis dar bandantys suprasti kodėl taip yra.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl vidutinė 2021-ųjų temperatūra buvo mažesnė, tai ankstyvoje metų dalyje vyravusios La Niña sąlygos, kurioms būdinga žemesnė paviršiaus temperatūra Ramiajame vandenyne.

Tačiau 2021 metų vidurkyje šiuos poveikius nusvėrė aukštesnės temperatūros daugelyje pasaulio vietų vyravusios nuo birželio iki spalio mėnesio, skelbia „Copernicus“.

„Daugybė įrodymų, gautų analizuojant vandenyno temperatūras, sausumos temperatūras, aukštutinės atmosferos temperatūras, ledynų tirpsmą, jūros ledo pokyčius, pasakoja mums nuoseklią istoriją apie pokyčius žemės sistemoje, kurie rodo bendrą atšilimą,“ – sakė Dr. Rohde vadovaujantis mokslininkas iš „Berkeley Earth“, nepriklausomos aplinkos tyrimų grupės. „Nedideli svyravimai aukštyn ar žemyn, vieną ar dvejus metus, nekeičia viso paveikslo.“

Kaip ir anksčiau, pernai aukštesnės vidutinės temperatūros nebuvo stebimos vienodai visoje planetoje. Daugumoje Australijos ir Antarktidos dalių 2021 m. temperatūros buvo žemesnės už įprastas, kaip ir kai kuriose vakarų Sibiro vietose.

Praėjusių metų Europos vasara buvo šilčiausia stebėjimų istorijoje, tačiau 2010 ir 2018 metų vasaros nestipriai atsiliko, skelbia „Copernicus“.

Smarkios liūtys ir potvyniai pridarė milžiniškų nuostolių ir pareikalavo žmonių aukų Belgijoje, Vokietijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose. Karštis ir sausros sudarė sąlygas plisti gaisrams Graikijoje ir kitose Viduržemio jūros regiono vietose.

Vakarinė Šiaurės Amerikos dalis praėjusią vasarą taip pat išgyveno rekordinius karščius, sausras ir gaisrus. Birželį buvo pasiektas Kanados maksimalios temperatūros rekordas, kuomet nedideliame Britų Kolumbijos valstijos miestelyje termometrų stulpeliai šoktelėjo iki 49,6 laipsnių Celsijaus.

Mokslininkai padarė išvadą, kad Ramiojo vandenyno pakrantės karščio banga būtų buvusi praktiškai neįmanoma be žmonių sukelto pasaulio atšilimo.

Klausimas yra ar įvykis patenka į dabartinio meteorologinio supratimo rėmus, net jei jis yra beprecedentis, ar tai ženklas, kad klimatas kinta tokiais būdais, kurių mokslininkai iki galo nesuvokia.

„Mano dabartiniu požiūriu, būčiau linkęs manyti, kad tai tikriausiai vis dar buvo labai retas įvykis net ir šiuolaikiniame klimate,“ – sakė Dr. Rohde.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Menki veiksmai kovojant su klimato kaita jaunuoliams pasaulyje kelia stresą

confident-noyce

Nustatyta, kad dėl klimato kaitos Žemės atmosfera kyla

confident-noyce

Kanadietei oficialiai diagnozuota, kad ji kenčia nuo klimato kaitos

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau