2020 metais lietuviai daugiau išlaidavo sportui ir poilsiui, elektroniniams prietaisams

AutoriusMargiris Meilutis (bns)Fotodelfi

2020 metais lietuviai daugiau išlaidavo sporto ir poilsio prekėms, baldams, elektriniams buitiniams prietaisams, garso ir vaizdo įrangai, šeštadienį paskelbė Statistikos departamentas. 

Pasak departamento, pernai sporto ir poilsio prekių apyvarta išaugo 9,4 proc., o palyginti pastarųjų dvejų metų lapkričio mėnesius – 14,6 proc.

„Iš namų dirbti ar mokytis pradėję žmonės per pirmąjį karantiną pirko ne tik informacijos ir ryšių technologijų įrangą, bet ir sportui namuose skirtas prekes. Užsidarius sporto klubams, žmonės ieškojo kitų fizinių veiklų ir šlavė viską, ką buvo galima panaudoti sportuojant savarankiškai“, – pranešime cituojama Trumpojo laikotarpio verslo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Alina Ramaškevičienė.

Šiame prekių spektre itin išaugo dviračių ir elektrinių paspirtukų paklausa – parduotuvės „Ultrabike“ savininkas Tomas Gluoksnis teigė, kad šių prekių prekyba per pastaruosius metus padidėjo dvigubai.

„Prekyba dviračiais ir jų aksesuarais išaugo dvigubai. Tokiu metų laiku nesu matęs tiek dviratininkų, įprastu ritmu dirba ir mūsų dviračių serviso meistrai“, – komentavo T. Gluoksnis.

Jis pastebėjo, kad apie dešimtadalis pirkėjų pasinaudojo kompensacija dviračiams ar paspirtukams, kurią galima gauti atsikračius seno ir taršaus automobilio.

Sporto inventoriaus parduotuvės „Terrasport“ vadovas Viktoras Zaubidovas taip pat teigė, kad šiltajam metų sezonui skirtų prekių pirkėjų buvo kaip niekada daug. Tiesa, beveik nepirkta žiemos sporto prekių.

„Dirbame jau dešimtus metus ir praėjusi vasara buvo absoliučiai geriausias šiltasis sezonas (…) Paklausa – žvėriškai didelė, tam nebuvome pasiruošę“, – sakė jis.

Abu verslininkai pasakojo dėl išaugusios paklausos ir pandemijos susidūrę su tiekimo trikdžiais.

Statistikos departamento duomenimis, taip pat išaugo ir baldų, elektroninių buities prietaisų bei garso ir vaizdo įrangos prekių paklausa.

Šių prekių apyvarta lapkritį, palyginus su tuo pačiu mėnesiu 2019 metais, augo 16,1 proc., o per metus iš viso padidėjo 6,3 proc.

Pernai mažiau pinigų lietuviai skyrė drabužių ir avalynės pirkimui, šių prekių apyvarta per metus smuko 11 proc.

„Praėjusį lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu 2019-aisiais, tekstilės, drabužių ir avalynės pardavimai nukrito 19,3 proc., o palyginti su tų pačių metų spalio mėnesiu – 17,9 proc.“, – teigė departamentas.

Itin didelį nuosmukį patyrė kavinės, restoranai ir kitos viešojo maitinimo įstaigos. Palyginti su 2019 metais, balandį jų apyvarta smuko 68,3 proc., spalį – 38,2 proc., lapkritį – 47,3 proc.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Apsipirkimo internetu apimtys Lietuvoje išaugo 80 procentų

confident-noyce

Tyrimas: pigiausias krepšelis sausį – „Lidl“ ir „Maximoje“, brangiausias – „Norfoje“

confident-noyce

Pigiausių maisto produktų krepšelis toliau pinga

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau