2016-ųjų netektys Lietuvoje

Naujienų agentūra BNS primena svarbias 2016-ųjų netektis Lietuvoje.

Filosofas Leonidas Donskis

„Jis buvo Lietuvos šviesulys – ne tik moksle, bet ir visuomeniniame gyvenime“, – taip apie Vilniaus oro uoste rugsėjo 21 dieną netikėtai mirusį filosofą L.Donskį atsiliepė prezidentas Valdas Adamkus. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius buvo Lietuvos veidas daugeliui pasaulio intelektualų, jo knygos išverstos į daugiau kaip dešimčia kalbų. Aktyviai dalyvaudamas Lietuvos viešajame gyvenime L.Donskis gynė laisvės ir tolerancijos idėjas. Trumpoje politiko karjeroje Europos Parlamente L.Donskis daugiausia dėmesio skyrė žmogaus teisėms. Jis save vadino žydų kilmės lietuviu ir rūpinosi žydų paveldo įamžinimu Lietuvoje. Futbolo mėgėjai jį prisimins kaip aistringą Olandijos rinktinės gerbėją, o melomanų atmintyje jis liks ryškiu „bitlomanu“. L.Donskiui buvo 54 metai.

Žurnalistas Romas Sakadolskis

R.Sakadolskio balsas neatsiejamas nuo „Amerikos balso“ transliacijų sovietmečiu ir nepriklausomybės pradžioje. Šiame radijuje jis dirbo net 35 metus. „Per geležinę uždangą prasiverždavęs „Amerikos balsas“ Lietuvos žmonių namus pasiekdavo su R.Sakadolskio parengta ir jo balsu skaitoma žinia. Žurnalistas siuntė Lietuvai tiesos žodį, neiškraipytą svetimos propagandos“, – sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. R.Sakadolskis dalyvavo JAV lietuvių organizacijų veikloje, o Lietuvai vaduojantis iš sovietų okupacijos daug prisidėjo pristatydamas lietuvių poziciją Vakarų pasauliui. Nepriklausomybės metais R.Sakadolskis grįžo į Lietuvą dėstyti žurnalistikos studentams, dalyvavo visuomeninėje veikloje. Eidamas 69-uosius metus po ligos vasario 25 dieną jis mirė Niujorko ligoninėje.

Diplomatas Vytautas Antanas Dambrava

Pokariu į JAV pasitraukęs V.A.Dambrava Šaltojo karo metais įsitvirtino Jungtinių Valstijų diplomatinėje tarnyboje, kur jam būdavo patikimos atsakingos pareigos „karštuosiuose“ taškuose. Būdamas JAV diplomatu Pietų Amerikoje, jis aktyviai dirbo ir su vietos lietuvių bendruomenėmis. Atkūrus nepriklausomybę, V.A.Dambrava įsiliejo į Lietuvos diplomatiją, atstovavo valstybei Lotynų Amerikoje ir Ispanijoje. „Mes, kaip valstybė, ne visiškai panaudojome ir pasinaudojome jo gabumais, jo iniciatyvomis, jo sugebėjimais“, – apgailestavo buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis. Eidamas 96-uosius metus vienas iškiliausių Lietuvos diplomatų po sunkios ligos vasario 5 dieną mirė JAV, palaidotas Vilkaviškyje.

Politikas Juras Požela

Spalį po netikėtos ligos miręs Juras Požela buvo laikomas vienu iš perspektyviausių socialdemokratų politikų. „Jis turėjo galimybių tapti partijos pirmininku ir siekti ministro pirmininko ar prezidento posto“, – sakė partijos vadovas Algirdas Butkevičius. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto absolventas J.Požela darė nuoseklią politiko karjerą: būdamas vos 21-erių buvo išrinktas į Vilniaus savivaldybės tarybą, joje dirbo tris kadencijas, vėliau išrinktas į Seimą. 34 metų politiką liga pakirto rugpjūtį, nepraėjus nė pusei metų po to, kai jis pradėjo eiti sveikatos apsaugos ministro pareigas. Ministro poste jis gynė liberalesnį pagalbinio apvaisinimo reglamentavimą ir pasisakė už ligoninių pertvarkos tęstinumą.

Dirigentas Saulius Sondeckis

Dirigentas, orkestrų vadovas profesorius Saulius Sondeckis per 50 metų kūrybinį laikotarpį dirigavo daugiau kaip 3 tūkst. koncertų visame pasaulyje. „Visur jo buvo labai daug – ir Filharmonijoje, ir Muzikos ir teatro akademijoje. Jis darė didžiulę įtaką Lietuvos muzikinės kultūros formavime ir gyvenime“, – sakė Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas, dirigentas Gintaras Rinkevičius. Kaip dirigentas S.Sondeckis pradėjo dirbti 1955 metais, vadovavo M.K.Čiurlionio meno mokyklos moksleivių orkestrui. 1960 metais maestro subūrė Lietuvos kamerinį orkestrą, jam vadovavo iki uždarymo 2004 metais. Jis mirė vasario 3 dieną eidamas 88-uosius metus.

———-

Šiemet Lietuva neteko keturių Kovo 11-osios nepriklausomybės akto signatarų: aktyvaus tautinių vertybių gynėjo Kazimiero Uokos, politinio kalinio, rašytojo Gintauto Iešmanto, artimo Algirdo Brazausko bendražygio Vladimiro Beriozovo ir dainininkės Nijolės Ambrazaitytės.

Per kelis mėnesius Lietuva neteko ir žinomų žiniasklaidos žmonių: rugpjūtį mirė ilgametis „Lietuvos aido“ vyriausiasis redaktorius publicistas Algirdas Pilvelis, rugsėjį – televizijos režisierius, buvęs LRT vadovas, serialo „Giminės“ prodiuseris Arvydas Ilginis, spalį – LRT laidos „Panorama“ žurnalistė Aurelija Malakauskaitė.

Sausį eidamas 88-uosius metus mirė garsius Vilniaus pastatus projektavęs Lietuvos architektas Vytautas Nasvytis, spalį mirė žinomas Kauno architektas Algimantas Kančas.

Vasarą netikėtai mirė Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Gintaras Čepas. Jam buvo 54 metai.

Birželį Vilniaus rajone sudužus sportiniam lėktuvui žuvo Nacionalinio aeroklubo vadovas Šarūnas Staniulis. Tą patį mėnesį mirė žinomas Lietuvos matematikas ir fizikas Jonas Pranas Banys.

Rugpjūtį Telšių rajone atvykęs į įvykio vietą buvo nužudytas policijos pareigūnas Liudas Šimkus.

Spalio 1 dieną mirė asmeninis prezidento Valdo Adamkaus gydytojas Remigijus Nargėla.

Gruodžio 8 dieną eidamas 88-uosius metus mirė disidentas, geologas Vytautas Skuodis.

Dideliu praradimu Lietuvai tapo ir netektys užsienyje – kovą JAV mirė vienas žymiausių XX amžiaus Lietuvos istorijos tyrinėtojų, baltistas  Alfredas Erichas Sennas, rugsėjį – buvęs Izraelio prezidentas Shimonas Peresas, kuris yra gimęs vos 100 kilometrų nuo Vilniaus ir daug prisidėjo prie dvišalių santykių plėtojimo. Lapkritį mirė iškilus dainininkas, dainų kūrėjas ir poetas Leonardas Cohenas. Jo motina buvo Lietuvoje gyvenusio žinomo žydų rabino dukra.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Svarbiausiais įvykiais gyventojai laiko rinkimus, E. Masiulio bylą, pabėgėlių reikalus

erikas

Svarbiausi 2016 metų Lietuvos įvykiai

erikas

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau