Kaip gyveno miestas? Kas pasikeitė Panevėžyje kai prie miesto vairo stojo ne partijos atstovas, o visuomenininkas? Ko tikėtis ateinančiais 2016-aisiais? Savo įžvalgomis dalinasi portalo Paninfo.lt leidėjas ir redaktorius Rolandas Meiliūnas.
– Kaip sekėsi miestui praeinančiais metais?
– Pradėti pirmiausia reikėtų nuo praėjusių rinkimų į vietos savivaldą. Panevėžys įdomus tuo, kad yra vienas iš didžiųjų miestų, kuriuose rinkimus laimėjo visuomeninis komitetas. Panevėžyje – „Povilas Urbšys už sąrašą „Kartu“. Šis komitetas, pasinaudojęs pagrindinių partijų susiskaldymu ir tarpusavio rietenomis, ne tik kad gavo daugiausia mandatų 31 narį turinčioje Panevėžio miesto Taryboje, bet ir suformavo valdančiąją daugumą.
Formuojant valdančiąją daugumą politikos naujokai diriguojami buvusio STT Panevėžio valdybos viršininko stebėtinai lengvai suskaldė antrą pagal mandatų daugumą laimėjusią jėgą – TS-LKD frakciją.
Keturi iš šešių buvusių TS-LKD narių, tame tarpe ir skandalingu „Subaru“ automobilio išsipirkimu pasibaigus kadencijai pagarsėjęs buvęs LR Seimo narys Petras Luomanas, yra prisišlieję prie valdančiosios daugumos ir įkūrę galbūt niekur pasaulyje analogų neturinčią Nepartinių krikščionių konservatorių frakciją.
Toks veiksmas gerai apsimokėjo. Išskirtiniu lipšnumu ir sugebėjimu prisitaikyti miestiečių tarpę užtarnavęs „Vazelino“ pravardę, Petras Luomanas gavo vicemero kėdę, o 69 metų sulaukęs Vidmantas Baltramiejūnas išsilaikė savivaldybės įmonės „Aukštaitijos vandenys” direktoriaus poste.
Kitas netikėtumas – indulgencija Darbo partijai. Jei pamenate, tai kovotojas su korupcija Povilas Urbšys Darbo partiją nuolat apibūdindavo kaip korupcinę organizaciją, tačiau Panevėžyje jo gerbėjų komitetui tai nesutrukdė sudaryti vieną daugumą.
Tai tik dar kartą patvirtino, bjaurią taisyklę Lietuvos politikoje, kai „reikaliukai“ liečia interesus, principų galima ir nesilaikyti.
Kitas dalykas, kurį puikiai įvaldė naujokai – intrigos. Užtenka prisiminti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos šou. Po valstiečiams sėkmingai susiklosčiusių rinkimų pašalinamas Mantas Leliukas ir Gema Umbrasienė, kurių dėka, tiesą pasakius, partija tuos rinkėjų balsus ir iškovojo. Sunaikinamas ir iš naujo jau su naujais nariais sukuriamas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos miesto skyrius. Ir šiame skandale aukso raidėmis spindi Seimo nario Povilo Urbšio pavardė. Mat, būtent po jo ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio R. Karbauskio pokalbio, pastarasis ėmėsi drastiškų veiksmų.
Ką P. Urbšys tokio pasakė R. Karbauskiui, kokius ir iš kokių kišenių „popieriukus“ parodė dabar teks aiškintis teismuose. M. Leliukas pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, o pastarasis pavedė Generaliniam prokurorui spręsti ikiteisminio tyrimo atlikimo klausimą.
Laikotarpiu po rinkimų labai aiškiai matėsi judėjimo „Kartu“ pastangos įsitvirtinti. Tai yra susikurti stabilią rinkėjų bazę ir taip užtikrinti P. Urbšiui galimybę antrą kartą tapti Seimo nariu. Veikiama per bendruomenes, per bendruomenių tarybas, katalikų bažnyčios organizacijas. Kuriamos kontroliuojamos patarėjų institucijos. Su šiomis pastangomis susijęs ir vienas iš didžiausių jau praeinančių metų skandalų, kai 141 tūkst. eurų inscenizuoto konkurso būdu atiteko būtent katalikų Bažnyčiai ir jos organizacijoms.
Kitos bendruomenės apie tokį konkursą išgirdo arba paskutinę dieną arba iš vis nežinojo.
Laiko veltui neleido ir praėjusių rinkimų pamokas išmokusios partijos. Aiškiai matėsi prasidėjęs atsinaujinimas Socialdemokratų partijos miesto skyriuje. Jei anksčiau šioje partijoje buvo 3-4 tarpusavyje kovojančios grupuotės, tai išrinkus naują lyderį jaunąjį Donatą Degenį, vis daugiau partiečių buriasi apie jį.
Aišku, taip greitai metų metus buvusios vidinės priešpriešos tarp buvusių komunistų ir socialdemokratų panaikinti nepavyks, bet į skyrių įsiliejant naujiems ir jauniems žmonėms „senuosius vilkus“, matyt, pavyks išstumti.
Ir jei ateinančiuose Seimo rinkimuose miesto socialdemokratų lyderių tarpe greičiausia nebus, tai būsimuose savivaldybių rinkimuose jie bus tikrai stipri jėga.
Viltimi gyvena ir miesto liberalai. Prisijungus A. Zuoko Laisvės sąjungos Panevėžio skyriaus nariams išaugo ne tik skyriaus narių skaičius, bet ir ambicijos. Nors ir turėdami dvi vietas miesto taryboje, Panevėžio liberalai yra matomi, pakankamai stipriai oponuoja valdančiajai daugumai ir taip auginasi simpatikų gretas.
Aišku, prie to prisideda ir bendras Liberalų sąjūdžio populiarumo kilimas.
Kur kas liūdnesnis vaizdelis TS-LKD ir „Tvarkos ir teisingumo“ skyriuose. Nors TS-LKD ir buvo savivaldos rinkimų laimėtojų tarpe, vis dėl to nežiūrint į stulbinantį buvusio miesto mero nepopuliarumą, laimėti šeši mandatai miesto Taryboje būtų leidę patiems formuoti valdančiąją daugumą ar būti esamos valdančiosios daugumos kertiniu akmeniu.
Nežinau, žioplumas, ambicijos, interesai ar kokios nuodėmės, kuriomis pasinaudojo P. Urbšio šalininkai, paveikė konservatorius, tačiau „4 komunarams“ išdavus partiją, Taryboje liko tik du ilgus metus Panevėžį valdžiusios politinės jėgos atstovai.
Tai, matyt, perpildė ir partijos vadovybės kantrybės taurę. Renkant kandidatus dalyvauti būsimuose Seimo rinkimuose į išrinktųjų tarpą nepateko nei vienas panevėžietis.
Vadovybės pastangomis ir skyriaus daugumą sudarančių pensinio amžiaus narių bei politinių kalinių ir tremtinių sparno balsų dauguma atstovauti TS-LKD Seimo rinkimuose išrinkti politikos sunkiasvoriai Rasa Juknevičienė, Arvydas Anušauskas ir buvusi europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Mano galva, šansų laimėti Seimo rinkimus Panevėžio krašte net ir šis desantas turi nedaug, tačiau dėl rinkėjų simpatijų, matosi, nusiteikę kovoti rimtai.
Kita vertus, jei žiūrėti į ateitį, tai R. Juknevičienės energijos, A. Anušausko išminties gali užtekti skyriaus atsinaujinimo procesui pradėti.
Atnaujinus skyriaus branduolį, pritraukus daugiau jaunimo, apribojus politinių kalinių ir tremtinių ambicijas ir „davatkėlių“ įtaką, TS-LKD gali pavykti susigrąžinti P. Urbšio judėjimui „Kartu“ išbarstytus balsus ir grįžti į miesto valdžios Olimpą.
Kitokia situacija nuo 2003-ųjų vienoje ar kitoje valdančiojoje daugumoje buvusių R. Pakso gerbėjų gretose. Skyriaus vadovo neveiklumas ir buvusios savivaldybės administracijos direktorės K. Nakutytės (Vareikienės) nekompetencija ir išskirtinis sugebėjimas prieš pat rinkimus bemaž trisdešimčiai valdininkų pakelti atlyginimus, neliko nepastebėti rinkėjų.
Ir, jei anksčiau net ir nieko per rinkimus neveikdami tvarkiečiai susirinkdavo R.P akso gerbėjų balsus ir miesto Taryboje turėdavo 3-4 vietas, tai per šiuos rinkimus negavo nei vieno mandato. Panašu, kad R. Pakso gerbėjų Aukštaitijos sostinėje neliko. Dar sunkiau TT bus, kai naujieji valdantieji pradės atleidinėti buvusios administracijos direktorės Savivaldybės skyriuose ir įstaigose įdarbintus partiečius. Šis procesas jau prasidėjo. Atleidimas iš darbo gresia ne tik savivaldybės įmonėje „Aukštaitijos vandenys“ direktoriumi statybai dirbančiam skyriaus vadovui Sigitui Čingai, bet ir eiliniams nariams.
Išlaikyti narių skaičių ir bent kokią įtaką gali nepavykti net ir prisijungus kažkada K. Prunskienės įkurtos ir su V. Putino „Vieningoji Rusija“ partija bendradarbiavimo sutartį pasirašiusios, o vėliau skandalingai pagarsėjusio buvusio socialdemokrato A. Šedžiaus vadovaujamos Liaudies partijos nariams.
– Tai tiek apie politinius procesus. O kaip sekėsi naujajam merui?
– Pabaigtuvės – taip vienu žodžiu galima būtų įvardinti praėjusius metus. Žvyruotų gatvių asfaltavimo darbų pabaiga, suremontuoto pėsčiųjų tilto per Nevėžio upę atidarymas, Dailės galerijos keramikos priestato atidarymas, tai ne kas kita, kaip anksčiau pradėtų darbų tąsa. Aišku, teko gesinti vieną ar kitą „gaisrą“, bet, ko gero, kitaip ir negalėjo būti.
Argi galima buvo tikėtis, kad statybos darbų priežiūrą paliekant su statyba jokių reikalų neturėjusiai meno žinovei bus kitaip? Arba kažkur šalia Lietuvos geležinkelių pasiklydusi galimybė turėti prie Panevėžio „Rail Baltica“ atšakos krovinių terminalą.
Pabaigtuvės – taip vienu žodžiu galima būtų įvardinti praėjusius metus.
Dabar jau renkama medžiaga galimybių studijai, kuri jau seniai turėjo būti atlikta. Kita vertus, ar savivaldybės tai turėtų daryti už verslą generuojantį krovinius?
Nemanau. Greičiau tai verslo organizacijų reikalas. O ir verslo ir kitų regiono savivaldybių požiūris į tokį objektą, švelniai tariant, gana nuosaikus.
Džiugu, kad miesto verslas ilgus metus buvęs posūnio vietoje vystosi ir nestovi vietoje. Panevėžys buvo, yra ir bus pramonės miestas. Tai liudija ir investicijų augimas, naujų darbo vietų skaičius.
Vien AB „Amilina” ar kitų įmonių milijonais eurų vertinamos investicijos ką sako.
Vienintelis geras dalykas ką šioje vietoje gali daryti valdžia, tai netrukdyti ir negadinti. Tiesa, Panevėžio prekybos pramonės ir amatų rūmams gal kiek lengviau dirbti su naująja valdžia. Naujasis meras priima ir išklauso verslininkus, tačiau ar tie susitikimai atneša kokią nors konkrečią naudą? Nemanau. Greičiau tai mandagumo vizitai, kaip ir dauguma tokių pasibaigsiantys rankų paspaudimu ir plastmasinėmis šypsenomis.
Panašu, kad visos šios valdžios viltys dedamos į būsimus 20 milijonų eurų, kuriuos tikimąsi iki 2020 gauti iš ES „Urban“ programos lėšų.
Kita vertus, keista ši dauguma. Iki šiol nėra paskelbtos jokios darbų programos, tad sunku kalbėti kas nepadaryta. Skambant permainų fanfaroms, o būtent apie atėjusias permainas judėjimas „Kartu“ ir skelbė savo rinkimų kampanijoje, buvo kalbama apie skaidrumą, pertvarką savivaldybės įmonėse, savivaldybės administracijoje. Jokia pertvarka savivaldybei priklausančiose įmonėse kol kas net nekvepia. „Politrukai“ įdarbinti šiose įmonėse buvusių valdžių dar savo vietoje. Ko verta vien seniai pensijoje turėjusio būti odiozinė V. Baltamiejūno figūra.
2004 m., už tai, kad nesipriešintų V. Matuzui įmonėje direktoriumi eksploatacijai įdarbintas politikas, išdavęs tą pačią TS-LKD ir toliau liko savo poste.
Džiugu, kad miesto verslas ilgus metus buvęs posūnio vietoje vystosi ir nestovi vietoje. Panevėžys buvo, yra ir bus pramonės miestas. Tai liudija ir investicijų augimas, naujų darbo vietų skaičius.
Tiesa, būta ir naujų vėjų. Štai pavyzdžiui, Panevėžio autobusų parko stebėtojų tarybos pirmininke tapusi politikos pradžiamokslė B. Valkiūnienė sugalvojo po koncertų „Cido“ arenoje prailginti autobusų važiavimo laiką. Parko administracija tokiam valdančiosios daugumos atstovės norui nesipriešino, tik, kad keleiviai to nesuprato. Vairuotojai kalba, kad viename reise važiavo 2, kitame 5 keleiviai. Iniciatyva patyrusi fiasko pratęsta iki naujų metų. Įdomu kas dengs parko nuostolius?
Savivaldybė tam pačiam autobusų parkui, kaip ir kitoms įmonėms, skolinga nemažus pinigus. Informacijos kaip mažėja 20 mln. eurų sudarančios miesto skolos aptikti taip ir nepavyko.
Kitas svarbus dalykas – viešieji pirkimai. Na, nėra jie nei vieši, nei idealiai skaidrūs, nors būtent apie skaidrius viešuosius pirkimus su P. Urbšio pavarde siejamas judėjimas taip nemažai kalbėjo. Nemažai smulkių dalykų, kurie kainuoja po kelis šimtus, ar kelis tūkstančius eurų perkami telefoninės ir kitokių apklausų būdu. Kaip patekti į apklausiamųjų tarpą tikriausia žino tik „pateptieji“.
Ypač tuo pasižymi Kultūros ir meno ir Ryšių su visuomene skyriai. Štai, pavyzdžiui, praėjusiais metais nepigiai nupirkta Panevėžio savivaldybės kultūros svetainė internete jau šiemet už 1 250 eurų atnaujinta. Aišku, nei tokio pirkimo skelbimo, nei techninių sąlygų aptikti nepavyko. Ir tokių dalykų tikrai nemažai.
Kalbant apie nuveiktus ar nenuveiktus darbus, niekaip negalima apeiti pagrindinio, bent jau daugiausia atgarsio kol kas sulaukusio, darbo – pradėtos Savivaldybės administracijos restruktūrizacijos. Tačiau ir čia viskas kažkaip šleivai, kreivai išeina. Visų pirma, stebina visiškas nepasitikėjimas koalicijos partneriais ir jokių diskusijų šiuo svarbiu klausimu nebuvimas. Koalicijos partneriams judėjimo „Kartu“ skirto administracijos direktoriaus parengtas projektas pristatytas likus dienai iki pristatymo savivaldybės darbuotojams ir spaudai.
Vienu metu savivaldybės užkulisiuose plaukiodavo toks posakis: įdomu ką šį kartą atleis – partinius ar dirbančius?
Visų antra, visiškas nesiskaitymas su savivaldybės darbuotojų profsąjunga. Teko matyti savivaldybės administracijos ir profsąjungos pasirašytą kolektyvinio darbo sutartį, tad net nebūnant teisininku, akivaizdžiai matosi, kad pažeistas ne vienas šios sutarties punktas. Teisininkai, matyt, darbo turės. Tad, jei profsąjunga parodys stuburą, manau, teismų neišvengsime. O, kad profsąjungos didelė jėga šiomis dienomis įsitikino ir reorganizacijos flagmanas Kauno savivaldybė. Ten darbuotojų skaičių jau tenka didinti. Pati mintis reformuoti sustabarėjusią savivaldybės administracijos struktūrą nėra nei nauja, nei revoliucinė, tačiau visos iki tol buvusios pertvarkos baigdavosi pašalinus neįtinkančius asmenis ir jų vietoje pasodinus savus.
Vienu metu savivaldybės užkulisiuose plaukiodavo toks posakis: įdomu ką šį kartą atleis – partinius ar dirbančius? Panašu, kad tokių valymų išvengta nebus. Jau kalbama, kad koalicijos partneriams siūloma pasidalinti vienus ar kitus savivaldybės skyrius. Kiek tose kalbose teisybės, nežinau, tačiau dūmų be ugnies, tikriausia, nebūna?
Iš tiesų, pradžioje žadėję greitas permainas, auditą ir kitokias valdininko ausiai nemaloniai skambančias negandas, valdantieji vėliau kiek aprimo, tačiau informacijos trūkumas eilinių savivaldybės darbuotojų tarpe pasėjo baimės jausmą, netikrumą dėl ateities. Čia prisidėjo ir aktyvus, gal net, sakyčiau, paranoiškas, Seimo nario P. Urbšio kišimasis į savivaldybės darbą.
Dar prieš rinkimus keistai atrodęs pastarojo noras ir pastangos visada būti šalia tuomečio kandidato į merus Ryčio Mykolo Račkausko, pagimdė ne vieną anekdoto vertą situaciją, o Seimo nariui prilipdė „Patrono“ pravardę.
Legendos sklando ir apie šio politiko nuolatinį buvimą miesto savivaldybėje ir šūkavimus ant skyrių vadovų ar net paties mero. Kartais tai persimeta ir į viešąją erdvę. Visa tai rodo tam tikrą pastarojo baimę prarasti įtaką.
Ta netikrumo, sąmokslo laukimo ar kažko kito baimės atmosfera persiduoda ir to paties judėjimo skirtam administracijos direktoriui. Kaip kitaip galima būtų paaiškinti garsiai nuskambėjusį pastarojo draudimą savivaldybės specialistams ar skyrių vedėjams be viešųjų ryšių skyriaus žinios bendrauti su miesto žiniasklaida?
Aišku, kilus triukšmui ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Aukštaitijos skyriui bei demokratinėms politinėms partijoms, socialdemokratams, TS-LKD, Liberalų sąjūdžiui ir kitoms pareiškus protestą, nurodymas buvo atšauktas, tačiau tokį nurodymą davęs politikas ne tik, kad nepripažino savo klaidos, bet bandė apkaltinti apie tai parašiusią žurnalistę. Manau, tai daug ką pasako.
– Kaip manai, kokie Panevėžiui bus ateinantys 2016?
– Bus visko. Visų pirma, viskas suksis apie ateinančius rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą. Įdomu bus stebėti N. Puteikio ir P. Urbšio gerbėjų kovas. Steigiamam N. Puteikio judėjimui atstovauti turėtų P. Urbšio priešininkais tapę M. Leliukas ir G. Umbrasienė.
Kandidatų tarpe, turiu įtarimą, pamatysime ne vieną seniai žinomą veidelį. Gal sulauksime ir naujų Tautos gelbėtojų. Dabar toks laikas. Manau jis turi praeiti, kaip praėjo A. Valinsko „prisikėlelių“ ar Kedžių violetinių laikas.
Turiu vilties, kad susiskaldžiusios politinės partijos išmoks pamokas ir per šiuos rinkimus į Seimą jau matysime pirmus pokyčių daigus. Visų antra, baigsis pradėta savivaldybės administracijos struktūros pertvarka. Skandalais ir teismais, ar vis dėl to civilizuotai? Tikiu, kad nors ir nelabai gerai pradėjus galima susitarti. Juolab, kad nežiūrint į įspūdingą pasikeitimų administracijos struktūroje sąrašą, kalbama tik apie 27 etatų panaikinimą. Dalis iš jų neužimta iki šiol, tad atleidimų lapeliai gresia tik nedidelei daliai savivaldybės darbuotojų.
Stipri opozicija, kaip ir nepriklausoma žiniasklaida, būtina demokratijai užtikrinti ir visuomenės interesams apsaugoti. Šiai dienai Panevėžiui stiprios opozicijos trūksta.
Kas kita, jei iš tiesų pasidalinta skyriais ir šia pertvarka siekiama atsikratyti nepaklusniųjų ar neįtinkančių.
Visų trečia, valdančioji dauguma, nežiūrint įvairių priešrinkiminių turbulencijų, manau, išliks ta pati. Na, gal socialdemokratai kokį kartą ragiukus parodys. Ar tai gerai miestui? Nemanau.
Stipri opozicija, kaip ir nepriklausoma žiniasklaida, būtina demokratijai užtikrinti ir visuomenės interesams apsaugoti. Šiai dienai Panevėžiui stiprios opozicijos trūksta.