2009 metų krizės aplinkybių tyrimo išvados skinasi kelią Seime

2009 metų krizės aplinkybių tyrimo išvados skinasi kelią Seime

Sniegė BALČIŪNAITĖ (BNS) / BNS nuotr.

S. Jakeliūnas.

Seime skinasi kelią prieš dešimtmetį vykusios ekonominės krizės aplinkybių ir padarinių tyrimo išvados. 

Parlamentarai joms pritarė po svarstymo beveik be jokių diskusijų: už balsavo  62 prieš 36, o susilaikė trys.

Diskusijas pradėjęs tyrimo iniciatorius, tuometinis Biudžeto ir finansų komiteto vadovas europarlamentaras Stasys Jakeliūnas pabrėžė, kad „bankų įtaka ekonomikai yra didelė“.

BIC

S. Jakeliūnas paragino visas šalies institucijas aktyviai dalyvauti diskutuojant ir priimant sprendimus dėl tarptautinės pagalbos (likviduojant koronaviruso krizės pasekmes – BNS) mechanizmo.

„Nežinai, kas čia darysis rudenį, žiemą, arba kitais metais. Ir jeigu Švedijoje kiltų vienokia ar
kitokia krizė, poveikis per bankų sistemą Lietuvai, kitoms Baltijos valstybėms būtų
vienareikšmiškai akivaizdus“, – pareiškė jis.

S. Jakeliūnas be kita ko įspėjo, kad rudenį „Sodrai“ kils finansinių problemų: „Raginu visą Seimą ir Vyriausybę taip pat atsakingai žiūrėti į „Sodros“ finansus ir neskolinti jai, o teikti negrąžinamus asignavimus“.

Tuo tarpu krizės pasekmes tyrusio Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas apgailestavo, kad užuot skyręs dėmesį archeologiniams kasinėjimams, Seimas turi imtis veiksmų, kurie duotų realią naudą gyventojams.

„Valdantieji neadekvačiai vertina esamą situaciją. Nemato, kad ant jų slenksčio yra viena
didžiausių ekonominių ir visuomenės sveikatos krizių, kurią reikia dabar valdyti, reikia priimti
kuo greičiau atsakingus sprendimus ir visą dėmesį sutelkti produktyviam darbui“, – tvirtino jis.

Tyrimo išvadose konstatuojama, kad 2009-2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlę čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros.

Dokumente teigiama, kad 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Tai pakenkė viešųjų finansų būklei – nebuvo galimybių sukaupti rezervų, dėl to padidėjo poreikį skolintis, mažinti išlaidas ir didinti mokesčius 2009-2010 metais.

Be to, anot komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo.

Išvadose siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga. Siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.

Generalinei prokuratūrai siūloma įvertinti Vyriausybės sprendimus 2009-2012 metais skolintis ir esą dėl to padarytą 2,1 mlrd. eurų žalą valstybei, taip pat paskolų, kurių palūkanos siekdavo ir 8 proc., teikimą „Sodrai“, taip ją diskredituojant ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią.

Išvadose yra siūlymas prokurorams įvertinant stambiųjų komercinių bankų vaidmenį sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje, taip pat jų veiksmus naudojant tarpbankinių palūkanų indeksą Vilibor.

Praėjusį rugpjūtį Generalinė prokuratūra pareiškė neginsianti viešojo intereso dėl galimų pažeidimų, susijusių su 2008-2009 metų tarpbankinių palūkanų indeksu Vilibor, dėl kurio gyventojams buvo išaugusios būsto paskolų litais palūkanos. Anot prokurorų, objektyvių duomenų, kad komercinius bankus prižiūrėjusios institucijos būtų pažeidusios teisės aktus, tyrimo metu negauta.

Idėją ištirti, kodėl per krizę – 2009-2012 metais – tuometiniai valdantieji priiminėjo šalies finansams galbūt žalingus sprendimus 17 metais pasiūlė grupės parlamentarų: dauguma skilusių socialdemokratų ir „valstiečių“, o taip pat po kelis buvusius „tvarkiečius“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narius

AIK

Apollo

Tevyne

Kraujo labaratorija

KTU

Basakojis

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.