1991-ųjų sausio 13-ąją prie Panevėžio miesto vairo stovėję vyrai miegodavo tiesiog Savivaldybėje

AutoriusRAIMONDA MIKUČIONYTĖFotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS, J. AMBRAŠKA, L. GRUBINSKAS, J. VAUPŠAS
1991 metų sausio 13-osios naktį ir įvykius puikiai mena panevėžiečiai Gintaras Šileikis ir Egidijus Žukauskas. Pirmasis tuomet buvo Panevėžio miesto tarybos pirmininkas, o Egidijus – pirmosios Panevėžio merės Gemos Lukoševičiūtės (dab. Umbrasienė) pavaduotojas.

Laisvės gynėjų dieną mename 1991 metų sausio 13-ąją, kai buvo apginta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Prieš trisdešimt vienerius metus dėl jos buvo sudėta didžiausia – Vilniaus televizijos bokštą gynusių didvyrių gyvybės auka.

Tokia kaina buvo sumokėta už tai, kad iš pasaulio politinio žemėlapio okupantų ištrinta Lietuvos valstybė prisikeltų naujam gyvenimui.

Prieš 31 metus Lietuvos žmonės įrodė esantys laisvi nepriklausomos demokratinės valstybės piliečiai. Todėl Sausio 13-oji, aplaistyta krauju, visada primins – piliečių galia nėra ir niekada nebuvo fikcija. Tuomet savyje kūrėme Valstybę.

1991 metų sausio 13-osios naktį ir įvykius puikiai mena panevėžiečiai Gintaras Šileikis ir Egidijus Žukauskas. Pirmasis tuomet buvo Panevėžio miesto tarybos pirmininkas, o Egidijus – pirmosios Panevėžio merės Gemos Lukoševičiūtės (dab. Umbrasienė) pavaduotojas.

Gyveno Savivaldybėje

Išgirdęs klausimą, kur abu vyrai buvo tą lemtinga 1991-ųjų sausio 13-sios naktį, Gintaras šypteli ir sako, kad kone mėnesį gyveno Panevėžio miesto savivaldybėje.

„Reikėjo visus darbus organizuoti, o, kaip žinome, visi tų metų įvykiai prasidėjo sausio 8 dieną. Todėl praktiškai visi Panevėžio miesto vadovai bei skyrių vedėjai gyvenome Savivaldybėje. Buvo sudaryti budėjimo ir darbo veiklos grafikai. Turėjome tiesioginį ryšį su tuometine Aukščiausiąja Taryba. Toks ryšis buvo būtinas, tada juk mobiliųjų telefonų nebuvo“, – pasakoja G. Šileikis ir tuojau paaiškina, kodėl tas tiesioginis ryšis toks svarbus.

G. Šileikis ir E. Žukauskas.

Pajuostyje leidosi kariniai lėktuvai

„Pajuosčio aerodrome leidosi lėktuvai iš Rusijos su desantu. Iš šio karinio oro uosto link Vilniaus judėjo šarvuočiai su Rusijos kariškiais. Apie desantą ir jo judėjimą puikiai buvome informuoti – turėjome Pajuostyje savo žmones. Tai buvo ir kariškiai, ir civiliai. Jie informuodavo apie nusileidusius lėktuvus ir šarvuočius. Informatoriai pateikdavo skaičius, o mes tuojau pat apie desantą informuodavome Vilnių“, – aiškina G. Šileikis.

Ir čia pat priduria: „Šarvuočiai visada važiuodavo pro Dembavą, o pasiekę Panevėžį, pasukdavo Velžio keliu sostinės link. Tačiau kartą rusų kariškiai pakeitė maršrutą ir atvažiavo į miesto centrą. Buvome perspėti ir manėme, kad bandys imti Savivaldybę, bet tai neįvyko – šarvuočiai nuo centro pasuko link Vilniaus.“

Užtikrino mieste rimtį

Į pokalbį įsitraukia ir E. Žukauskas bei sako, kad jis buvo ne tik merės pavaduotojas, bet ir Antiblokadinės komisijos pirmininkas.

„Tuomet palaikiau nuolatinį ryšį su Panevėžio įmonėmis. Ypač su tomis, kurios aprūpino miestą elektra, šiluma, kuru, maistu bei vandeniu. Be to, reikėjo užtikrinti rimtį, kad nenutrūktų žmonių gyvenimo ciklas. Prieigos prie Savivaldybės buvo užblokuotos. Betono blokais užblokuotas buvo privažiavimas prie Centrinio pašto ir tuometinio „Telekomo“ pastato. Beje, panevėžiečių prašėme ne mus saugoti, o paštą ir „Telekomą“, – pasakojo Egidijus ir teigė, kad jį žavėjo žmonių ryžtas.

E. Žukauskas.

Saugojo be ginklo

Pasak jo, tuometinė Panevėžio valdžia ir skyrių vedėjai mėnesį gyveno Savivaldybėje.

„Į namus pareidavome pasikeisti drabužių ir nusiprausti. O mus saugojo amžiną atilsį Algimantas Plitninkas. Jis miegodavo Savivaldybės trečiajame aukšte, ant minkštasuolio“, – prisimena E. Žukauskas, o Gintaras priduria:

„A. Plitninkas tuomet jau pradėjo kurti Krašto apsaugos struktūrą Panevėžyje. Jis buvo gavęs nurodymus iš Vilniaus apie šios struktūros formavimą. Algis mus saugojo be ginklo, o jam padėjo sportininkai – Rytų menų kovotojai bei savanoriai.“

Į namus pareidavome pasikeisti drabužių ir nusiprausti. O mus saugojo amžiną atilsį Algimantas Plitninkas. Jis miegodavo Savivaldybės trečiajame aukšte, ant minkštasuolio

Egidijus Žukauskas

Apginklavo policiją

E. Žukauskas pasidžiaugė, kad labai gelbėjo tuometinė policija, kuriai vadovavo Antanas Krapas.

„Jis policininkus apginklavo įvairiais ginklais, kuriuos tuomet turėjo. Dar labai smagu, kad Lietuvoje visos savivaldybės, visi žmonės išlaikė rimtį ir ryžtą apginti Lietuvos laisvę. Gynėme savo laisvę ir taip kūrėme savyje Valstybę. Beje, iš Panevėžio į Vilnių ginti Seimą, tuometinius Aukščiausios Tarybos rūmus, vyko pilni autobusai su panevėžiečiais. Tas mėnuo buvo kupinas brolystės, jungė bendra dvasia“, – nuoširdžiai prisipažino E. Žukauskas.

E. Žukauskas ir G. Šileikis.

Buvo pasiruošę viskam

Abu vyrai beveik vienu balsu sako, kad baimės jausmas buvo, nes tai – natūralus jausmas, kurį turi kiekvienas žmogus.

„Žmogiškas jausmas – baimė“, – ramiai prisipažino G. Šileikis, o jam pritarė ir E. Žukauskas. – Baimė žmoguje yra. Tik kitas dalykas, kaip su tuo jausmu gali susigyventi ir jų nugalėti. Kas vyko tuo metu, visi matėme realiai – ginklai, tankai, kraujas. Tai transliavo per televiziją. Be to, matėme ir miesto gatvėmis važinėjančius šarvuočius, bet nebėgome slėptis. Jautėme atsakomybę ir jautėme visų žmonių susitelkimą, jautėme kitų žmonių tvirtus pečius, o tai padėjo viską atlaikyti. Per tas dienas drąsinome vieni kitus, kad tik galėtume atsilaikyti. Tuomet puikiai žinojome, kad buvo parengti KGB sąrašai, kuriuose figūravo mūsų pavardės, o Sibire jau buvo mums paruošti barakai. Beje, buvome pasiruošę viskam ir net suradome vietas, kuriose planavome saugoti svarbius dokumentus. Kelis paketus buvome išvežę, o juos saugojome pas dabar jau Anapilin iškeliavusius Stasį Petrauską-Bitlą ir Vygantą Kosmauską.“

Manau, kad žmonės susitelktų grėsmės metu. Gal būtų ne toks entuziazmas, kaip buvo 1991-aisiais. Tačiau, kai žinai už ką kovoji, viską dėlioji kitaip. Tai juk Nepriklausomybės, laisvės klausimas.

Dirbo komanda

E. Žukauskas išvardijo komandą, kuri prieš 31 metus saugojo Panevėžio savivaldybę, miestą ir panevėžiečius.

„Pirmiausia – tai G. Šileikis – Tarybos pirmininkas, o jo pavaduotojas – Vytautas Kriščiūnas, merė G. Lukoševičiūtė, o aš – jos pirmasis pavaduotojas. Toliau dar du pavaduotojai Albertas Vaitelis ir Saulius Varnas. Skyrių vedėjai: Gediminas Juozaitis, Kęstutis Gudas, Gintaras Kerbedis, Ona Chomentauskienė, Kristina Šlivinskienė, Jonas Veisauskas“, – paviešino Egidijus Savivaldybėje budėjusių asmenų pavardes.

E. Žukauskas.

Panikos nebuvo

Anot G. Šileikio, sunkiausia buvo, kai aplankydavo mintys apie galimą chaosą.

„Svarbiausia, kad nebūtų chaoso ir panikos. Tuomet jį suvaldyti būtų sudėtinga. Kai užėmė Televizijos bokštą, informacija buvo teikiama per kitus šaltinius – televizija persikėlė į Sitkūnus, o, be to, buvome pasirengę transliacijas ir iš Panevėžio. Tai buvo atsarginis variantas. Labai buvo svarbu neprarasti informacijos šaltinių, nes kai neturi informacijos, panika kilti gali labai greitai“, – sakė Gintaras, o Egidijus jam pritarė ir teigė, kad panikos, vagysčių tomis sudėtingomis šaliai dienomis Panevėžyje nebuvo.

Susitelktų ir dabar

Abu 1991 m. sausio 13 dienos liudininkai pritarė – jei neramumai kiltų šiomis dienomis, žmonės, kaip ir prieš 31 metus, susitelktų ir kovotų už laisvę ir nepriklausomybę.

„Manau, kad žmonės susitelktų grėsmės metu. Gal būtų ne toks entuziazmas, kaip buvo 1991-aisiais. Tačiau, kai žinai už ką kovoji, viską dėlioji kitaip. Tai juk Nepriklausomybės, laisvės klausimas. Užaugo nauja karta, o ir mes dar laikome frontą ir atmintį, kad niekas nenukeliautų užmarštin. Žinias savo vaikams perduodame – patriotinis auklėjimas niekur nedingo. Be to, užaugo 1991 metais gimusieji ir jau turi savo vaikų, kuriems perduoda informaciją“, – vieningai kalbėjo G. Šileikis ir E. Žukauskas, sakydami, kad laisvės nevertas tas, kuris jos negina.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Per Sausio 13-osios minėjimą protestavusiems asmenims – administracinės bylos

confident-noyce

V. Landsbergis atsiprašė dėl Sausio 13-ąją pasakytų žodžių apie švilpusią minią

confident-noyce

Šeimų sąjūdis apgailestauja dėl „nepagarbių išsišokimų“ kalbant Laisvės premijos laureatei

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau