Panevėžyje gyvenanti Ignė Makšeckaitė laužo su jaunomis merginomis siejamus stereotipus ir daro tai pačiu efektingiausiu būdu.
19–metė studijuoja grožio terapiją ir jau dabar užsidirba lakuodama klienčių nagus, tačiau tuo pat metu yra užkietėjusi technikos entuziastė. Neseniai iš senelio ji gavo dovaną, apie kurią ilgai svajojo, – VAZ–21053.
Turi savitą žavesį
Mergina sakė, kad technika domėtis pradėjo jau senokai. Jai itin patinka seni amerikietiški automobiliai, vadinamieji „muscle cars“, tačiau domina ir kitokie klasikiniai modeliai.
„Viskas prasidėjo turbūt nuo 1967 metų „Chevrolet Impala“, kurį pamačiau internete. Po to buvo parodos ir kiti su automobiliais susiję pomėgiai. Dabar tai – svarbi mano gyvenimo dalis“, – pasakojo ji.
I. Makšeckaitės manymu, „Žiguliai“ taip pat turi savito žavesio. Šį automobilį rado visai netoli namų – Kupiškio rajone ir iš karto pradėjo derėtis su jo savininke.
Visa tai stebėjęs merginos senelis iš pradžių negalėjo suprasti, kodėl anūkei reikia tokio automobilio.
Po to, kai paaiškino, kad tikrai labai to nori, senelis pasisiūlė anūkei mašiną padovanoti. Išėjo taip, kad apsikeitė transporto priemonėmis: I.Makšeckaitės senelis VAZ savininkei užrašė savo turėtą „Volkswagen Bora“, o ši jai – penktuką. Dabar mergina turi du automobilius – „Audi A4“ (B7) ir VAZ–21053.
Draugas nepatikėjo
I. Makšeckaitės draugas, kuris šiuo metu išvykęs į JAV, gavęs iš jos žinutes apie naują pirkinį buvo labai nustebęs.
Anot merginos, vaikinas tuo galutinai patikėjo tik po to, kai nusiuntė jau kieme darytas nuotraukas.
„Sakė, kad iš pradžių tikrai tuo netikėjo, bet kai pamatė, kad automobilis jau stovi kieme, dabar net pavydi“, – juokėsi panevėžietė. VAZ pagaminimo metų naujoji mašinos savininkė tiksliai pasakyti negalėjo.
„Regitros“ duomenų bazėje įrašyta pirmosios registracijos šalyje data – 2000 metai. Registracijos dokumente informacijos taip pat labai mažai.
I. Makšeckaitė pripažino, kad jai labiau būtų patikęs senesnis pirmukas, bet puikiai tiko ir VAZ–2105. Automobilio būklė gera – su juo savo eiga parvažiavo iš Kupiškio rajono.
Didelio remonto nereikės, bet teks padaryti ratų suvedimą ir pakeisti variklio alyvą. Kaip juokavo mergina, gali būti, kad pastaroji nebuvo keista nuo tada, kai automobilis išvažiavo iš salono. Ji pastebėjo, kad šiek tiek parūdiję priekiniai sparnai ir sulankstytas variklio dangtis. Jau nusipirko šias kėbulo dalis, tačiau dar teks ieškoti, kur jas perdažyti.
„Šiaip automobilio būklė – labai gera. Salone negirdėti jokio barškėjimo“, – sakė I. Makšeckaitė.
Atkreipia visų dėmesį Iškeisto „Volkswagen“ vertė siekė apie 1 tūkst. eurų, tačiau mergina pažymėjo, kad tokiam VAZ tai normali kaina.
Anot jos, geros būklės egzempliorių įsigyti už mažesnę sumą – sunkiai įmanoma.
„Net ir prastesnės būklės automobilio kaina vis tiek siekia 400 eurų“, – komentavo ji.
Penktuką mergina ketina vairuoti tik šiltuoju sezonu –nenori, kad druskos mišinys žiemą paskatintų koroziją. Labai nori išlaikyti gražų išorės vaizdą.
I. Makšeckaitė modifikuoti automobilio neketina. Jos planai – restauruoti iki idealios būklės.
Mergina supranta, kad gamintojo specifikaciją atitinkančio VAZ vertė bus didesnė, tačiau parduoti jo artimiausiu metu neketina.