Žiurkėnai labai maži ir naktį aktyvūs, todėl dieną mažiau pastebimi padarėliai. Ankstyviausi ligos požymiai dažniausiai laiku nepastebimi arba nepastebimi iš viso. Žiurkėnų augintojai turi būti labai atidūs, kad pastebėtų ligos požymius ir laiku kreiptųsi į veterinarijos kliniką. Sergantys žiurkėnai tampa irzlūs ir dažnai kandžiojasi, juda nenoromis, vaikšto tik priversti tą daryti. Jų žvilgsnis būna įbestas į vieną tašką, o akys apsiblaususios.
Sirgdami žiurkėnai praranda apetitą ir valgo nedaug arba visai liaujasi valgę. Galiausiai, netenka daug svorio (šį požymį lengva pastebėti). Skysčių netekimas viduriavimo metu taip pat gali daryti įtaką svorio mažėjimui. Netikėtos žarnyno ligos (su viduriavimu) yra dažniausiai pasitaikantis žiurkėnų negalavimas, ypač tų, kurie jau kartą sirgo žarnyno ligomis. Jei sveikatai pavojinga dehidratacija nepastebima laiku ir negydoma lašinant skysčius, šeimininkams gali tekti atsisveikinti su mylimu augintiniu.
Žiurkėnų dantų problemos
Priekinių dantų augimas tęsiasi visą žiurkėno gyvenimą. Priekiniai viršutiniai dantys nuolatos dėvisi trindamiesi į apatinius priekinius dantis ir tai apsaugo nuo šių dantų peraugimo. Jei viršutiniai ar apatiniai dantys išeina iš savo vietos, kas gali nutikti susižeidus, susiformavus pūliniui ar dėl netinkamos mitybos, priekiniai dantys užauga pernelyg dideli. Kaip to pasekmė, gali atsirasti gomurio pažeidimai ar kitos burnos ertmės problemos. Išimtiniais atvejais apatiniai dantys gali peraugti kiaurai gomurį ir pažeisti nosies ertmę. Pirminiai to ženklai tai apetito stoka ir seilėtekis.
Nevalgumas, svorio mažėjimas ir dvokiantis kvapas iš žiurkėno burnos šeimininkų gali būti pastebėti tik kur kas vėliau. Šių ženklų dažnai iš viso nespėjama pastebėti. Spėjus laiku nuvykti pas veterinarą, jis atsargiai specialiais įrankiais patrumpina priekinius gyvūnėlio dantis ir ištraukia juos iš gomurio. Dėl padidėjusios rizikos pasigauti infekciją, išrašomi antibiotikai. Žiurkėnui priekinių dantų trumpinimo procedūra lieka reikalinga visą likusį gyvenimą.
Traumos
Žiurkėnai gali lengvai susižeisti. Kartais patys šeimininkai gali netyčia juos išmesti iš rankų, kai žiurkėnas netikėtai įkanda. Kai kurie žiurkėnų augintojai mėgsta juos paleisti iš narvelio, kad šie pasiganytų laisvėje, deja, tokį mažą padarėlį kaip žiurkėnas galima netyčia priminti ar paspirti. O kartais žiurkėnai susižeidžia tiesiog bėgiodami savo ratuke. Tokios traumas gali baigtis kaulų lūžiais, vidinių organų sutrenkimais ar kur kas rimčiau – mirtimi. Jei žiurkėnas patyrė kurią nors iš minėtų ar panašią traumą, nedelsdami vykite su augintiniu į veterinarijos kliniką. Deja, tokias žiurkėnų traumas gydyti sunku.
Jautrumas antibiotikams
Žiurkėnai yra jautrūs antibiotikams, tiek leidžiamiems, tiek geriamiems, todėl kai kurios jų rūšys gali būti šių padarėlių nudvėsimo priežastimi. Žalingi antibiotikai: amficilinas, penicilinas, eritromicinas, linkomicinas ir streptomicinas. Jie sutrikdo mikrobiologinį balansą žiurkėno virškinamajame trakte, todėl bakterijos gali imti daugintis neįprastai dideliais kiekiais. Besidauginančios bakterijos išskiria kenksmingas chemines medžiagas, kurios gali turėti mirtiną poveikį. Kai kurie antibiotikais (streptomicinas, dihidrostreptomicinas) yra savaime nuodingi ir mikrobiologinio balanso virškinamajame trakte nekeičia. Atminkite, kad minėtų rūšių antibiotikais žiurkėno gydyti negalima.
Nors ir leidžiami antibiotikai turi minėtą poveikį, geriami antibiotikai su žiurkėnų virškinamojo trakto sistemos sutrikimais siejami kur kas dažniau. Niekada negydykite žiurkėno antibiotikais savo nuožiūra, šiuos vaistus gali skirti tik veterinaras. Jei žiurkėnui buvo išrašyti geriami antibiotikai, patariama augintiniui duoti 1/10 arbatinio šaukštelio natūralaus jogurto ryte ir vakare tol, kol bus geriami antibiotikai ir 5-7 dienas po to. Jogurtas padeda atstatyti žarnyno bakterijų veiklą, kuri susilpnėja antibiotikų vartojimo metu.